Pokalbiai su savimi

Vidiniai pokalbiai su savimi – štai šio straipsnio filosofiniai pamąstymai. Na tai tas pats, lyg kalbėtum su kitu žmogumi… tik tuo – tūnančiu tavo viduje ir laukiančiu, kol į jį atkreipsi dėmesį, pasikalbėsi. Kaip bebūtų… tai juk pats artimiausias tau „asmuo“. Ir tik jis, ir niekas kitas, gali tau patarti, tave gali priimti tokią, kokia esi, be kaukių ir be apsimetinėjimų.

Prisimink, kiek kartų bandei kituose atrasti pripažinimą ir pritarimą tam: kaip gyveni, kaip elgiesi, kokius sprendimus priimi. Bet kam taip vargti? Ar nebūtų paprasčiau tiesiog pasikalbėti su savim. Tai paprasta tiesa, kuri gali išmušti iš vėžių. Bet mes vis verčiamės per galvą, skubame, stengiamės aplinkiniuose atrasti pripažinimą ir pritarimą…. Ar tau tai padėjo… nors per nago juodymą padėjo kituose atrasti atsakymus, tavo būties patvirtinimus? Žinoma… neverta visiškai ignoruoti aplinkinių nuomonės, tiesiog, nepamiršk įsijungti vidinio dialogo, kai išgirsti eilinį išorės patarimą.

Tad pasvarstyk, ar nebūtų paprasčiau, tiesiog… pasikalbėti su savim. Nuoširdžiai, atlaidžiai, be vertinimo, teisimo ir niekinimo. Tiesiog… pasiklausyti savęs, savo vidinio balso… ne, ne proto balso, kuris it malūnas mala visą tavo širdies darbą į miltus, bet širdies balso. Išjunk kuriam laikui proto eigą, atsiribok nuo logikos ir racionalumo… įsiklausyk… ar girdi? Tai tavo širdies balsas, tai jis tau kas kartą pašnabžda kur eiti, ko imtis, ko siekti… bet tu kas kartą vis ignoruoji tuos šnabždesius ir kaip gerai treniruota sociumo moteris, vykdai proto komandas. O tuomet dairaisi aplinkui ir ieškai kitų pritarimo, pritarimo iš išorės… Negaudama to… tiesiog kenti, jauti didelį nepasitenkinimą savo gyvenimu… Kaip sakė vokiečių psichoterapiautas B.Hellinger: ,,Kentėti ir būti nepatenkintu lengviau nei pasikeisti, nes kad taptum laimingu reikia turėti drąsos.“.

Tad… jei tik viską darytum iš širdies…jei tik išdrįstum… pasikalbėti su savim, pažinti save. Tu nustebsi, nes… pažinus save, taps lengviau pažinti ir kitus. Tai anaiptol nereiškia, kad tau visada pasiseks. Nes gyvenimas susideda iš sėkmių ir nesėkmių. Būtų naivu tikėtis visuomet laimėti, tikėtis, visuomet pasirinkti tinkamą kelią, tinkamą sprendimą… Beje, tai, ar pasirinktas kelias yra teisingas ar ne… apsprendi tik tu pati (ir tai yra kiekvienos akimirkos apsisprendimas)! Tad pasikalbėk su savim, dar ir dar, vėl ir vėl… Tiek, kiek reikia. Negailėk laiko pokalbiams su savimi. Nebijok atsiverti sau pačiai, prisipažinti sau, kad tai kur dabar esi, tau nepatinka, ten kur eini, tau nėra priimtina. O gal kaip tik… viskas geriau nei tobula? Tiesiog pasikalbėk su savim. Neversk savęs vėl ir vėl kartoti tų pačių veiksmų, kurie niekaip nepriveda tavęs į taip išsvajotą laimę. Nes ji net nėra tavo, nes tu nesiklausai savęs. Nesikalbi su savim…

Gal nepavyks iš pirmo karto, tikriausia, kad ne, bet verta. Ženk pirmą žingsnį ir priimk save, savo poreikius, taip geriau pažinsi save. Čia jau kaip ir su aplinkiniais, tam, kad juos suprastum, reikia kalbėtis, išsikalbėti, priimti, suvokti… Tai padeda priimti kitą žmogų. Ir dar…kai įsiklausai į save, o dar geriau – imi garsiai sakyti, tai kas tau iš ties svarbu, o ne tai, ko tikisi iš tavęs kiti… priimi save, save tikrąją. Tuomet ateina suvokimas, jog viskas ką tu turi, tai esi TU.

Volungė